E-Pacientas
Aptechkin.by

Ieškomiausių TOP 5

Miego sutrikimai (0)

F51 Neorganiniai miego sutrikimai

Dažnai miego sutrikimai yra tik vienas simptomas kito - somatinio ar psichinio -sutrikimo klinikoje. Net jei miego sutrikimas atrodo kliniškai vyraujantis, jo atsiradimą gali lemti daug susijusių psichiatrinių ir/ar somatinių faktorių. Spręsti, ar miego sutrikimas šiam konkrečiam individui yra vyraujantis sutrikimas ar paprasčiausiai vienas iš kito sutrikimo simptomų, reikia remiantis paties sutrikimo klinika ir eiga, taip pat reikalingo gydymo pasirinkimu bei prioritetu diagnozavimo momentu. Bet kuriuo atveju, jei miego sutrikimas yra vienas vyraujančių simptomų, jis turi būti diagnozuotas ir aprašytas. Tačiau apskritai pageidautina miego sutrikimo diagnozę aprašyti greta su kitais kiekvienu konkrečiu atveju diagnozuojamais sutrikimais, kad visapusiškiau būtų atskleistas visas psichopatologinis ir/ar psichofiziologinis vaizdas.

F 51.0 Neorganinė nemiga

Nemiga vadiname būklę, kai pakankamai ilgą laiką tęsiasi nepatenkinama miego kokybė ir/ar jo trukmė. Pats miego trukmės nukrypimas nuo priimtų miego trukmės kriterijų negali būti vartojamas, kaip pagrindas sutrikimui diagnozuoti, nes kai kurie individai (taip vadinamieji "trumpamiegiai") miega minimalų laiką, tačiau vis tiek nemano turį nemigą. Antra vertus, yra žmonių, kurie labai kenčia dėl nepatenkinamos miego kokybės, nors miego trukmė ir objektyviai, ir subjektyviai gali būti vertinama kaip visiškai normali.

- nusiskundžiama arba sunkumu užmigti, išmiegoti, arba bloga miego kokybe;
- miego sutrikimas pasireiškia mažiausiai tris kartus per savaitę ne trumpiau
kaip vieną mėnesį;
- ir dieną, ir naktį apie nemigą yra daug galvojama ir perdėtai rūpinamasi dėl
jos pasekmių;
- nepatenkinama miego kokybė ir/ar trukmė sukelia ryškų distresą arba sutrikdo
socialinę ir darbinę veiklą.

F 51.1 Neorganinis mieguistumas

Mieguistumas (hipersomnija) suprantama kaip būklė, pasižyminti padidėjusiu mieguistumu dieną, miego priepuoliais (kurie atsiranda ne dėl nepakankamo miego trukmės) ar prailgėjusiu perėjimu į budrumą prabudus. Jei nėra aiškios organinės priežasties, ši būklė yra dažniausiai susijusi su psichiniais sutrikimais.
Būdinga:
- didelis mieguistumas dienos metu ar miego priepuoliai, nepaaiškinami miego
trūkumu, ir/ar sulėtėjęs perėjimas j budrumo būseną po prabudimo (apdujimas
po miego);
- miego sutrikimas pasireiškia kasdien ilgiau nei vieną mėnesį ar trumpesniais
pasikartojančiais periodais, sukeliančiais ryškų distresą, ar trukdančiais norma­
liai socialinei ir darbinei veiklai;
- nėra papildomų narkolepsijos simptomų (katapleksijos, paralyžiaus miegant,
hipnagoginių haliucinacijų) ar klinikinių miego apnėjos požymių (naktinių
kvėpavimo sustojimų, tipiškų besikaitaliojančio šniokščiančio knarkimo ir t.t.);
nėra neurologinio ar somatinio sutrikimo, kuriam būdingas mieguistumas
dieną.


F 51.2 Neorganinis miego-budrumo ritmo sutrikimas

Neorganinis miego-budrumo ritmo sutrikimas apibūdinamas kaip neatitikimas tarp individo miego-budrumo ciklo ir aplinkos sąlygų, dėl to yra skundžiamasi nemiga ar mieguistumu. Šis sutrikimas gali būti psichogeninis arba organinis, priklausomai nuo šių etiologinių faktorių įtakos konkrečiu atveju. Individai, turintys dezorganizuotą ir besikeičiantį miego ir budrumo laiką, dažnai pasižymi ryškiais psichologiniais sutrikimais, susijusiais su įvairiais psichikos sutrikimais, pavyzdžiui, asmenybės sutrikimais ar afektiniais sutrikimais. Individams, dirban­tiems pamainomis ar keliaujantiems per besikeičiančias laiko juostas, cirkadinio ritmo sutrikimai yra daugiau paaiškinami biologiškai, nors gali veikti ir stiprus emocinis faktorius, nes dauguma šių individų kenčia nuo distreso. Galiausiai kai kuriems žmonėms miego-budrumo ritmas būna paankstintas, lyginant su pageidaujamu, ir tai gali įvykti dėl cirkadinio osciliatoriaus (biologinio laikrodžio) vidinio sutrikimo, ar dėl laiko suvokimo, valdančio biologinį laikrodį, blogo apdorojimo (tai gali būti sąlygota emocinių ir/ar kognityvinių sutrikimų).
Būdinga:
- individo miego-budrumo ritmas nesutampa su visuomenės ir kultūrinės aplinkos daugumos žmonių miego-budrumo ritmu;
- nemiga pasireiškia didžiąją dalį laiko, skirto miegui, o mieguistumas - didžiąją
dalį laiko, skirto budrumui, beveik kiekvieną dieną mažiausiai mėnesį, arba
pasikartoja trumpesniais laikotarpiais;
- nepatenkinama miego trukmė, kokybė ar ritmas sukelia ryškų distresą, ar
trukdo individo socialinei ir darbinei veiklai.


F 51.3 Somnambulizmas

Somnambulizmas ar lunatizmas yra pakitusi sąmonės būsena, kurios metu kartu pasireiškia ir miego, ir budrumo būsenoms būdingi fenomenai. Somnambulizmo epizodo metu, dažniausiai pirmąjį miego periodo trečdalį, individas atsikelia iš lovos ir vaikščioja, tuo pat metu jo sąmonės, reaktyvumo ir motorinių įgūdžių lygis yra žemas. Somnambulas kartais gali išeiti iš miegamojo ar net iš namų, dėl to kyla didelis pavojus susižeisti. Tačiau dažniausiai asmuo pats arba švelniai padedant kitiems tyliai sugrįžta į lovą. Atsibudęs po somnambulizmo epizodo ar ryte, individas paprastai neprisimena jo.

Somnambulizmas ir naktinis siaubas (F 51.4) yra glaudžiai susiję. Abu jie yra traktuojami kaip prabudimo iš giliausių miego stadijų (3 ir 4-osios), sutrikimas. Neretai šeimos anamnezėje randamas vienas šių sutrikimų, o paciento ligos anam­nezėje randami abu šie sutrikimai. Dar daugiau - abu sutrikimai žymiai dažnesni vaikystėje, o tai rodo brendimo faktorių įtaką jų etiologijai. Be to, kai kuriais atvejais sutrikimo pradžia sutampa su karščiavimą sukėlusią liga. Jei šie sutrikimai tęsiasi vaikystei pasibaigus, arba pirmą kartą pasireiškia suaugusiam, abu šie sutrikimai dažnai turi ryšį su rimtomis psichologinėmis problemomis; be to, sutrikimai gali pirmą kartą pasireikšti ir senyvame amžiuje ar ankstyvose demencijos stadijose. Remiantis somnambulizmo ir naktinio siaubo klinikiniu bei patogeneziniu panašumu bei tuo faktu, kad šių sutrikimų diferenciacija priklauso nuo vienų ar kitų simptomų dominavimo klinikoje, abu jie šiuo metu yra laikomi to paties nozologinio proceso dalimi. Tačiau, laikantis tradicijų, bei norint pabrėžti klinikinių požymių pasireiškimo intensyvumą, šioje klasifikacijoje jiems skirti atskiri kodai.

Būdinga:
- pagrindinis simptomas yra atsikėlimas iš lovos naktį, dažniausiai pirmąjį miego
periodo trečdalį, ir vaikščiojimas;
- epizodo metu individo veido išraiška bereikšmė, nustebusi, jis labai silpnai reaguoja j pašalinių bandymus jį paveikti ar bendrauti su juo, ir jam pažadinti reikia labai didelių pastangų;
- po prabudimo (ar epizodo metu, ar ryte) individas somnambulinio epizodo
neprisimena;
- praėjus kelioms minutėms po prabudimo iš šio epizodo, paciento psichinis
aktyvumas ir elgesys yra nepakitę, nors pradžioje gali būti trumpas pasime-­
timo ir dezorientacijos periodas;
- nėra kito psichikos sutrikimo, pvz. demencijos ar somatinio susirgimo (pvz.
epilepsijos).


F 51.4 Naktinis siaubas

Naktinis siaubas yra siaubo ar panikos epizodai nakties metu, lydimi intensyvios vokalizacijos, judrumo ir ryškių vegetacinių iškrovų. Individai paniškai rėkdami atsisėda lovoje ar atsikelia išjos, paprastai pirmąjį nakties periodo trečdalį, dažnai bėga link durų, lyg bandydami pabėgti, tačiau retai išeina iš kambario. Kitų asmenų pastangos padėti tokiems asmenims gali net sustiprinti būklės intensyvumą, nes individai ne tik silpnai reaguoja į panašias pastangas, bet netgi gali keletui minučių tapti dezorientuotais. Prabudę paprastai epizodo neatsimena. Dėl šių klinikinių siaubo epizodo požymių individams yra didelė rizika susižeisti. Naktinis siaubas ir somnambulizmas (F 51.3) yra glaudžiai susiję: jiems atsirasti įtakos turi genetiniai, raidos, organiniai ir psichologiniai faktoriai, ir abiem būsenoms būdingi tie patys klinikiniai ir patofiziologiniai požymiai. Remiantis šiais panašumais abi būsenos pastaruoju metu yra laikomos to paties nozologinio proceso dalimis.
Būdinga:
- pagrindinis simptomas yra vienas ar daugiau prabudimo iš miego epizodų,
prasidedančių panišku riksmu, pasižyminčiu intensyviu nerimu, kūno judrumu
ir vegetaciniu hiperaktyvumu, pavyzdžiui, tachikardija, padažnėjusiu kvėpa­-
vimu, vyzdžių išsiplėtimu ir prakaitavimu;
- šie epizodai paprastai trunka nuo 1 iki 10 minučių ir pasireiškia pirmąjį miego
periodo trečdalį;
- individas silpnai reaguoja į kitų pastangas paveikti siaubo epizodą, ir tokios pastangos beveik visuomet sukelia dezorientaciją ir perseveracinius judesius, trunkančius keletą minučių;
- epizodą atsimenama (jei apskritai, prisimenama) tik minimaliai (paprastai
vienas ar du fragmentiški vaizdiniai);
- nėra duomenų apie jokį somatinį sutrikimą, pavyzdžiui, smegenų auglį ar
epilepsiją.

F 51.5 Košmariški sapnai

Košmarai - tai sapnai, pilni baimės ar nerimo, kuriuos individas labai smulkiai prisimena. Pergyvenimai sapne yra labai gyvi, ir dažniausiai jų temos yra pavojus gyvybei, saugumui ar savigarbai. Gana dažnai tos pačios ar panašios košmariškų sapnų temos kartojasi. Tipiško epizodo metu būna tam tikras vegetacinis sujaudinimas, tačiau nėra ryškesnės vokalizacijos ar kūno judesių. Prabudęs individas yra žvalus ir orientuotas. Jis tuoj pat gali bendrauti su kitais, paprastai smulkiai papasakoja apie sapno potyrius ir tuoj po prabudimo, ir ryte.

Vaikų amžiuje dažniausiai nėra aiškiai susieto psichologinio sutrikimo, nes jų košmariški sapnai būna sąlygoti specifinės emocinio brendimo fazės. Priešingai, suaugusiems, varginamiems košmariškų sapnų, dažnai nustatoma ryškių psichologinių sutrikimų, dažniausiai - asmenybės sutrikimų. Tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, rezerpino, tioridazino, triciklinių antidepresantų ir benzodiazepinų vartojimas taip pat gali įtakoti košmarų atsiradimui. Dar daugiau - staiga nutraukus gydymą tokiais preparatais, kaip nebenzodiazepininiai migdomieji, kurie slopina REM-miegą (miego stadiją, susijusią su sapnais), gali sustiprėti sapnavimas ir košmarai dėl REM-miego stadijos atsistatymo.
Būdinga:
- prabudimas iš nakties miego ar snaudulio gyvai ir smulkiai prisimenant stipriai
gąsdinantį sapną, paprastai apie pavojų gyvybei, saugumui ar savigarbai;
prabudimas gali būti bet kurio miego periodo metu, tačiau tipiškais atvejais
tai atsitinka antroje jo pusėje;
- prabudęs po košmariško sapno, individas tuojau pat tampa žvalus ir
orientuotas;
- patys sapnai bei dėl to atsiradęs miego sutrikimas sukelia individui stiprų
distresą.

Miego sutrikimų simptomai:

Sutrikęs miegas, nemiga
Padidėjęs mieguistumas
Dantų griežimas
Paviršinis kvėpavimas
Naktinis siaubas
Košmariški sapnai
Nenormalus judėjimas miego metu
Neramių kojų sindromas
Miego paralyžius
Miego baimė
Narkolepsija
Katpleksija

Miego sutrikimų veikliosios medžiagos:

Kita:
Lorazepam (Geriamieji)

Žymos: Miego sutrikimai.