Hipertenzinė nefropatija (0)

Klinikiniai hipertenzinės nefropatijos požymiai – arterinė hipertenzija, vyresnis amžius, proteinurija, inkstų nepakankamumas. Hipertenzinė nefropatija paprastai nustatoma atmetus kitas inkstų ligas (renoparenchimines, renovaskulines). Kartais, esant neaiškiai diagnozei, prireikia atlikti ir inkstų biopsiją.
Hipertenzinė nefropatija diagnozuojama, kai kreatinino koncentracija vyrams mažesnė nei 110 µmol/l, moterims – mažesnė nei 90 µmol/l. Hipertenzinė nefropatija kartu su inkstų nepakankamumu paprastai nustatoma apskaičiuojant glomerulų filtracijos greitį (glomerulų filtracijos greitis <80 ml/min.).
Hipertenzija skirstoma į piktybinę ir gerybinę. Piktybinė hipertenzija per 1–2 metus sukelia nebeišnykstančius inkstų pažeidimus. Gerybinė hipertenzija smarkiai sutrikdo autoreguliaciją: net ir nedaug padidėjęs arba normalus kraujo spaudimas persiduoda į inkstų kamuolėlių vidų ir juos traumuoja.
Hipertenzinę nefropatiją rekomenduojama pradėti gydyti standartine AKF inhibitorių doze. Jeigu po 2–4 savaičių kraujospūdis dar yra didesnis negu 130/80 mmHg, pradinę dozę reikia didinti. Dar po 2–4 savaičių, nepasiekus tikslinio kraujospūdžio, rekomenduojama skirti AKFI ir tiazidinio diuretiko ryte (šių dviejų vaistų derinys yra vienoje tabletėje) ir vieno AKFI vakare. Vėl nepasiekus norimo rezultato ir esant didesnei nei 1 g/24 val. proteinurijai, Pasaulio nefrologų draugija rekomenduoja prie vartojamo vaisto dar pridėti ARB. Pradėti nuo minimalios dozės, o, jei AKS≥130/80 mmHg, – kas 2–4 sav. dozę didinti iki maksimalios. Jeigu proteinurija mažesnė nei 1 g/24 val., rekomenduojama papildomai skirti DHP kalcio kanalų blokatorių. Jei po 2–4 sav. AKS≥130/80 mmHg, KKB dozę reikia didinti.
Žymos: Hipertenzinė nefropatija.