Hepatitas D (0)
Hepatitas D - tai kepenų uždegimas, sukeltas hepatito D viruso (HDV). Kad HDV sukeltų ligą, reikia, kad pacientas jau būtų užsikrėtęs HBV. Klinikinis pasireiškimas įvairus, nuo ūmios formos, savaime pasveikstančios iki ūmios, su ūmiu kepenų nepakankamumu. Lėtinė kepenų infekcija gali sukelti kepenų nepakankamumą ir kitas komplikacijas.
Hepatito D priežastys:
Hepatitą D sukelia hepatito D virusas HDV, tačiau virusui gyvuoti organizme reikalinga hepatito B viruso HBV dalis, todėl HDV sukelti ligą gali tik tada, jei žmogus užsikrėtęs HBV. HDV kaip ir HBV plinta per kraują, didžiausia tikimybė juo užsikrėsti yra naudojant panaudotas adatas, perpilant kraują, mažesnė tikimybė lytiškai santykiaujant ir perinataliniu būdu.
Hepatito D simptomai:
Vėmimas
Nuovargis
Niežulys
Smegenų veiklos sutrikimai
Šlapimo patamsėjimas
Išmatų pašviesėjimas
Gelta
Bėrimai
Tamsus šlapimas, rusvos kaip stipri arbata spalvos
Skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, dešinėje pilvo pusėje
Hepatito D eiga:
90% užsikrėtusiųjų nepasireiškia jokių simptomų. 10% simptomai gali atsirasti po 3 - 6 savaičių po užsikrėtimo: gali atsirasti gelta, niežulys, tamsus šlapimas, pradėti skaudėti pilvą, pykinti, gali varginti vėmimas, karščiavimas. Reta encefalopatija, konfuzija, pakraujavimai, kraujosrūvos.
Hepatito D gydymas:
Nėra efektyvaus gydymo prieš HDV. Studijų metu, hepatitu D sergantiems skiriant peginterferoną, tik ketvirtadaliui pacientų stebėti teigiami rezultatai.
Esant žaibiškai hepatito formai, gali reikėti kepenų transplantacijos.
Hepatito D veikliosios medžiagos:
Hepatito D komplikacijos:
Kepenų nepakankamumas.
Hepatoceliuliarinė karcinoma.
Hepatito D profilaktika:
Nėra vakcinos prieš HDV, tačiau efektyvios vakcinos prieš hepatito B virusą. Taip pat galioja visos apsaugos priemonės padedančios apsaugoti nuo kontakto su užkrėstu krauju: naudojimas sterilių vienkartinių adatų, nesaugių lytinių santykių vengimas ir kt.
Žymos: Hepatitas D.
