Šizotipinis sutrikimas (0)

Sutrikimas, kuriam būdingas ekscentriškas elgesys ir mąstymo bei afekto anomalijos, kurie primena sutrikimus, konstatuojamus schizofrenijos metu, nors jokios sutrikimo stadijos metu nepastebima aiškių ir būdingų schizofreninių anomalijų, nėra dominuojančių ar tipiškų požymių, bet gali būti bet kurie iš šių:
a) neadekvatus ar susiaurėjęs afektas (individas atrodo abejingas ir vienišas);
b) elgesys ir išvaizda savotiški, ekscentriški ar keisti;
c) silpnas ryšys su kitais individais, socialinio atsiribojimo tendencija;
d) keisti įsitikinimai arba magiškas mąstymas, veikiantis elgesį, ir neatitinkantis
subkultūros normų;
e) įtarumas ar paranoidinės idėjos;
f) įkyrumas be vidinio pasipriešinimo, dažnai su dismorfofobiniu, seksualiu ar
agresyviu turiniu;
g) neįprasti suvokimo pojūčiai, tarp jų somatosensorinės (kūno) ar kitos iliuzijos,
depersonalizacija ar derealizacija;
h) neaiškus, metaforiškas, smulkmeniškas ar stereotipiškas mąstymas, pasireiškiantis keista kalba ar kitais būdais, be žymios inkoherencijos;
i) atsitiktiniai, trumpalaikiai, pusiau psichoziniai epizodai su ryškiomis iliuzijomis, klausos ar kitokiomis haliucinacijomis ir panašiomis į kliedesį idėjomis, kylančiomis be egzogeninės provokacijos.
Šio sutrikimo eiga lėtinė, svyruojanti. Kartais jis progresuoja į aiškią schizofrenija. Nėra aiškios pradžios, jo atsiradimas bei eiga panašūs į asmenybės sutrikimą. Dažniau pasitaiko individams, tarp kurių giminių yra sergančių schizofrenija, ir manoma, kad tai schizofreninio genetinio "spektro" dalis.
Plačiau: http://www.agora-fobija.lt/default.asp?DL=L&TopicID=152&Code=
Žymos: Šizotipinis sutrikimas.